2025 m. pirmą pusmetį Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis buvo 3,2 proc. didesnis nei prieš metus. Augo vartojimas, investicijos, prekių ir paslaugų eksportas, didėjo darbo užmokestis, mažėjo palūkanų normos. Toliau buvo stebimas būsto rinkos atsigavimas. Verslo centrų rinkos tendencijos išliko toks pačios – per pastaruosius keletą metų išaugusi vakansija Vilniuje ir stabili situacija Kaune ir Klaipėdoje. Sulėtėjusi įmonių plėtra bei jau norma tapęs hibridinio darbo modelis padidino biurų vakansiją Vilniuje. Logistikos centrų operatoriai, kaip ir verslo centrų valdytojai, susiduria su tuo pačiu senstančių patalpų iššūkiu. Teisės srityje prasideda naujos praktikos formavimas. Tikimasi, kad šiame procese bus laikomasi protingumo ir proporcingumo principų.
„Lietuvos ekonomika auga, tačiau antrą pusmetį plėtros tempas turėtų būti lėtesnis dėl kiek mažiau palankių išorinių veiksnių. Būtent JAV užsienio prekybos politika ir iš to kylančio neapibrėžtumo pasekmės yra didžiausia rizika prognozuojant Lietuvos ekonomikos pokyčius kitąmet. Kita vertus, 2026 metais teigiamą įtaką ekonomikai darys trumpalaikio vartojimo padidėjimo dėl antros pakopos pensijų fondų reformos padariniai“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
2025 metų pirmoje pusėje ir toliau buvo stebimas būsto rinkos atsigavimas. Vienas svarbiausių skatinančių šį procesą veiksnių – sumažėjusios būsto paskolų palūkanų normos. Būsto paklausos augimą užtikrino ne tik anksčiau būsto įsigijimą atidėję pirkėjai, bet ir toliau didėjantis gyventojų skaičius. „Būsto paklausą trumpam papildomai suaktyvinti gali dviejų veiksnių kombinacija. Leidimas pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos atlaisvintų lėšų pradiniams įnašams, o tikėtini atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčiai, mažinantys pradinį įnašą, leistų būstą greičiau įsigyti pirmojo būsto pirkėjams. Kitus pirkėjus paskatintų įgyvendinti investicinius sandorius iki pradinio įnašo reikalavimų padidinimo“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje pardavimų ir rezervacijų apimtys išaugo 101,3%, nuo 1 460 iki 2 939 būstų. „Inreal“ į pasiūlos stebėjimus įtraukė 3 342 naujus būstus – apie 24,7% daugiau nei 2024-ųjų I pusmetį (2 680). Lyginant su 2024 metų viduriu, pasiūloje esančių laisvų būstų skaičius ženkliai nesikeitė, fiksuotas 2,5% (iki 4 750). Spartėjantys pardavimai ir naujų projektų pristatymas rinkai lėmė, kad per metus ženkliai išaugo statomų būstų dalis (nuo 57% iki 75%), o baigtų statyti būstų dalis susitraukė iki 15%. Pasiūloje esančio būsto statyti nepradėtuose projektuose dalis sumažėjo nuo 17% iki 9%. Kainų mediana pirminėje sostinės būsto rinkoje per metus padidėjo apie 6,9% iki 3 473 Eur/m², didžiausias kainų pokytis fiksuotas pigesnio būsto segmente. Antrinėje rinkoje tendencijos buvo panašios, kaip ir pirminėje. Tipinis būsto nuomos pajamingumas svyravo tarp 4,5–6,5%, pernai tuo pačiu metu 4,6–6,2%.
Kaune, lyginant su tuo pačiu pusmečiu pernai, pardavimų ir rezervacijų apimtys išaugo 90,9%, nuo 319 iki 609 būstų. „Inreal“ į pasiūlos stebėjimus įtraukė 570 naujų būstų – 107,3% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais (275). Pasiūlos kiekis išlieka ganėtinai stabilus – 670 objektų. 59,6% laisvų būstų yra statomi, o 19,0% – ankstyvoje plėtros stadijoje. Išaugo loftų ir kotedžų pasiūla, susitraukė vidutinės klasės pasiūlymų kiekis. Kainų mediana pirminėje būsto rinkoje per metus padidėjo apie 6,1%, iki 2 799 Eur/m². Tipinis būsto nuomos pajamingumas šiemet svyravo tarp 5,3–7,7%, pernai tuo pačiu metu – 5,8–8,2%.
Pirminės rinkos atsigavimas neaplenkė ir Klaipėdos – pardavimų ir rezervacijų apimtys išaugo 45% – nuo 100 iki 145 būstų. Į pasiūlos stebėjimus įtraukti 278 nauji būstai, beveik keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pasiūla išaugo 27,8%, iki 423. Apie 68,3% pasiūloje esančių būstų vis dar yra statoma, o nepradėtų statyti ir jau pastatytų būstų dalis siekia atitinkamai po 16,1% ir 15,6%. Pažymėtina, kad pastatyto būsto dalis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo apie du kartus. Paskutinių dvylikos mėnesių būsto rinkos struktūriniai pokyčiai Klaipėdoje buvo kiek ryškesni nei Kaune ar Vilniuje. Baltijos jūros pakrantėje plėtojami projektai padidino prestižinės klasės segmento dalį, nuo 9,1% iki 15,8%. Ūgtelėjo vidutinės klasės būsto pasiūla, o ekonominės klasės ir kotedžų pasiūla sumažėjo. Prestižinės klasės projektų pasiūla augino vidutinę kainą. Mediana per metus padidėjo 11,1%, iki 2 680 Eur/m². Tipinis būsto nuomos pajamingumas šiemet svyravo tarp 5,5–7,3%, pernai tuo pačiu metu – 6,1–7,3%.
Verslo centrų segmente iššūkiai išlieka nepakitę: lėtesnė plėtra, hibridinis darbo modelis bei tęstinis naujų projektų spaudimas senesnių biurų valdytojams. Modernūs mažesnio ploto biurai dažnai atrodo patraukliau nei už tą pačią kainą prieinamas didesnės, bet senesnės patalpos. „Naujų biurų pasiūla Vilniuje per artimiausius metus turėtų gana ženkliai ūgtelti užbaigus keleto ypač didelių pastatų plėtrą. Šnipiškėse bei Žirmūnuose nuomojamų erdvių plotas išaugs daugiau nei 70 000 kv.m. Tolesnė plėtra vyksta Naujamiestyje, o Žvėryne daugėja nedidelių boutique stiliaus verslo centrų“, pasakoja T.S. Kvainickas. Anot jo, Kaune bei Klaipėdoje verslo centrų plėtra ne vienerius metus buvo ypač lėta, tačiau šiandien vystomi projektai turėtų susilaukti susidomėjimo, turint omeny žemą vakansiją ir naujos pasiūlos trūkumą.
2025 m. pirmasis pusmetis vėl buvo aktyvus metas teisėkūros srityje. Nauja geopolitinė realybė diktuoja poreikį keisti teisės normas, reglamentuojančias gynybos ir kitų panašių objektų plėtrą.
„Sulaukėme Statybos ir kitų įstatymų pakeitimų, kurie gerokai lengvina gynybos ir saugumo pramonės projektų vystymą. Žinoma, galima nuogąstauti, kad leidimas statyti tokius objektus neturint statybą leidžiančio dokumento ar neinformuojant apie tai visuomenės gali sukelti tam tikrų praktinių su visuomenės informavimu susijusių nesklandumų. Tačiau mūsų vertinimu, vėlgi, atsižvelgiant į realybę, tokie pakeitimai yra reikalingi. Investicijų greitkelis – taip vaizdžiai pavadintas įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo turėtų būti lengvinamos sąlygos investuoti trumpinant teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo ir kiti nekilnojamojo turto plėtrai svarbūs procesai. Taigi natūralu, kad mūsų apžvalgoje skyrėme dėmesio ir šiam svarbiam klausimui. Manome, kad svarbu sekti ne tik jau priimtų ir įsigaliojusių teisės normų procesą, tačiau ir svarstomų reikšmingų dar nepriimtų įstatymų ir kitų normų projektų eigą. Todėl apžvalgoje atkreipiame dėmesį į svarbius mūsų vertinimu įstatymų projektus. Vienas jų – siekis valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių sudarymą iš savivaldybių tarybų perduoti savivaldybių merams. Mūsų vertinimu toks pakeitimas tikrai palengvintų valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutarčių derinimo ir sudarymo procesus“, – teigia Artūras Kojala, COBALT Lietuvos biuro partneris Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupėje.
