Daugėja naujo būsto pirkėjų Vilniuje, kurie sprendimą dėl pirkimo priima statybų etapo pradžioje. Kai kurių nuomone, tai suteikia galimybę įsigyti būstą patrauklesne kaina ir turėti platesnį pasirinkimą, kiti tai laiko potencialia rizika. Nekilnojamojo turto (NT) rinkos duomenys rodo, kad pirkėjai, priėmę sprendimus ankstyvame etape, gali gauti naudos tiek dėl pasirinkimo galimybių, tiek dėl ilgalaikės būsto vertės.
NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ vadovė Elina Mesengiser-Garber teigia, kad būsto įsigijimas statybų pradžioje gali būti strateginis sprendimas.
„Prasidėjus statyboms, pirkėjai gali rinktis iš didesnio būstų asortimento, apimančio skirtingus aukštus, orientaciją, išplanavimus ir ploto dydžius. Vėlesniuose etapuose patraukliausi variantai paprastai būna rezervuoti. Projektui progresuojant ir mažėjant laisvų būstų skaičiui, kainos gali būti peržiūrimos. Todėl sprendimas įsigyti būstą ankstyvojoje statybų stadijoje potencialiai gali reikšti platesnį pasirinkimą ir galimą vertės augimą iki projekto pabaigos“, – komentuoja E. Mesengiser-Garber.
Pasak jos, tokia tendencija stebima ir naujuose sostinės projektuose, pavyzdžiui, Vilniaus vakarinėje dalyje plėtojamame kvartale „Kvepia mėtom“, kur dalis pirkėjų būstus renkasi statybų pradžioje.
Abejonės – įprasta proceso dalis
„NTligence“ vadovė pripažįsta, kad abejonės nekilnojamojo turto įsigijimo procese yra natūralus reiškinys. Pirkėjai vertina ne tik kainą ar vietą, bet ir projekto finansinį pagrindą, vystytojo patirtį, sutarties sąlygas bei statybų terminus.
„Žmonės priima vieną reikšmingiausių finansinių sprendimų, todėl natūralu, kad jiems kyla klausimų ir jie analizuoja rizikas. Dažnai išreiškiamos trys pagrindinės abejonės: ar projektas bus užbaigtas, ar nebus vėluojama statybų metu ir ar galutinis rezultatas atitiks pradinius pristatymus“, – teigia E. Mesengiser-Garber.
Pasak jos, statybų pradžioje pasirašoma preliminarioji sutartis, o ne galutinė pirkimo–pardavimo sutartis. Preliminarioji sutartis yra teisinis susitarimas tarp abiejų šalių.
„Preliminari sutartis tarnauja kaip apsauga ir pirkėjui, ir vystytojui. Joje aiškiai apibrėžiamos būsimo sandorio sąlygos, tokios kaip kaina, terminai, objekto parametrai, atsiskaitymo tvarka ir šalių atsakomybės. Svarbu ją atidžiai perskaityti ir, prireikus, pasikonsultuoti su teisininku“, – pabrėžia E. Mesengiser-Garber.
Kalbėdama apie projekto neužbaigimo riziką, ji pažymi, kad projektai paprastai turi apibrėžtą finansinį pagrindą.
„Dauguma projektų yra finansuojami bankų, fondų ar kitų finansinių institucijų, kas reiškia papildomą finansinę priežiūrą ir kontrolę. Mokėjimai dažniausiai išskirstomi etapais, atsižvelgiant į statybų progresą, taip paskirstant riziką laike. Skaidrumas ir aiškios sąlygos padeda pirkėjams jaustis saugiau“, – aiškina E. Mesengiser-Garber.
Jai pritaria įmonės „Groupinvest“ vadovas Edvard Račevskij, pridurdamas, kad dažnai pasitaikančios abejonės dėl neatitikimo tarp vizualizacijų ir galutinio rezultato taip pat turi apsaugos mechanizmus.
„Galutiniai sprendimai yra apibrėžiami techniniu projektu ir preliminarioje sutartyje numatytais parametrais. Pirkėjui svarbu atkreipti dėmesį, kas konkrečiai yra įrašyta dokumentuose – plotas, apdailos lygis, medžiagos, terminai. Teisinę galią turi dokumentai, o ne reklaminė medžiaga“, – akcentuoja E. Račevskij.
Perspektyvi vieta – vienas iš svarbiausių kriterijų
Renkantis būstą projekte, kuris dar yra statomas, svarbu vertinti ne tik patį pastatą, bet ir bendrą aplinkos kontekstą. Ankstyvajame etape pirkėjai dažnai turi galimybę pasirinkti patraukliausias vietas sparčiai besivystančiose miesto zonose.
„Besivystantys rajonai paprastai pereina kelis etapus: pirmiausia atsiranda atskiri projektai, vėliau formuojasi infrastruktūra, o po kelerių metų tai tampa pilnavertė, susiformavusi miesto dalis. Tie, kurie į tokias teritorijas ateina anksčiau, dažnai gauna naudos kainos ir pasirinkimo atžvilgiu“, – pastebi E. Mesengiser-Garber.
Viena tokių teritorijų šiuo metu formuojasi ir Vilniaus šiaurinėje dalyje, Mozūriškių gatvėje, kur plėtojamas kvartalas „Kvepia mėtom“. Ši miesto dalis pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, čia daugėja naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų, gerėja susisiekimas bei paslaugų prieinamumas.
„Kvartalo projektavime daug dėmesio skirta gyvenimo kokybei: perimetrinis užstatymas leidžia formuoti uždarus kiemus be automobilių, kuriuose daugiau erdvės skiriama vaikų žaidimams, poilsiui ar gyventojų bendruomenės veiklai. Gyventojams taip pat suplanuoti balkonai, lauko ar stogo terasos“, – teigia kvartalą plėtojančios įmonės „Groupinvest“ vadovas.
Ankstyvieji pirkėjai sprendimą priima greičiau
Kad dalis pirkėjų sprendimą priima statybų etapo pradžioje, rodo projekto „Kvepia mėtom“ pirmojo etapo rezultatai – per pirmuosius du mėnesius nuo pardavimų pradžios buvo parduota 14 proc. būstų.
Didžiausio susidomėjimo sulaukia 2–3 kambarių butai, kurie dėl savo dydžio ir funkcionalumo dažniausiai pasirenkami kaip pirmasis šeimos būstas arba ilgalaikė investicija. Investuotojai paprastai sudaro apie 12–17 proc. visų pirkėjų – jie dažniau renkasi mažesnės kvadratūros butus, atsižvelgdami į likvidumą ir paklausą rinkoje.
„Matome, kad klientai vis dažniau priima sprendimą, įvertinę visumą – ne tik patį būstą, bet ir aplinką, plėtros etapų skaidrumą bei finansinį pagrindą. Ankstyvojoje stadijoje jie turi plačiausias pasirinkimo galimybes ir gali planuoti ilgalaikę perspektyvą“, – pastebi E. Račevskij.
Pasak jo, tokia tendencija taip pat rodo brandesnį pirkėjų požiūrį į būsto įsigijimą – jis vis dažniau vertinamas ne tik kaip emocinis, bet ir kaip strategiškai pagrįstas sprendimas.
