Siekdami patenkinti didžiulę paklausą, nekilnojamojo turto plėtotojai aktyvina veiksmus ir stengiasi rinkai pasiūlyti kuo daugiau naujų objektų. Nors pasiūla Vilniuje pagaliau reikšmingai pasipildė, augantis „Euribor“ ir geopolitinis neapibrėžtumas pirkėjus verčia išlikti atsargius.
„Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė apžvelgia kovo mėnesio ir pirmojo metų ketvirčio rezultatus ir pastebi, kad vystytojų pastangos pasivyti gyventojų paklausą pagaliau atsispindi ir skaičiuose.
Vilniuje – pasiūlos lūžis
Sostinės rinkoje kovo mėnuo pasižymėjo reikšmingu sandėlio papildymu – pasiūla išaugo 672 vnt. Tai antras reikšmingesnis šuolis per pastaruosius 9 mėnesius. Svarbu tai, kad net 78 proc. (525 vnt.) naujos pasiūlos sudarė ekonominės klasės būstai, kurie yra patys paklausiausi.
„Matome, kad vystytojai bando pasivyti gyventojų paklausą ir į rinką aktyviai leidžia naujus projektus. Toks pasiūlos pasipildymas yra išties lauktas, nes ji jau kurį laiką nebesuspėjo atliepti pirkėjų poreikių. Tai turėjo tiesioginę įtaką ir vidutinei kainai – ji statistiškai mažėjo ne dėl vystytojų nuolaidų, o būtent dėl pasikeitusios pasiūlos struktūros, kai asortimente atsirado daugiau prieinamo būsto“, – pastebi U. Žiogelė.
Šiuo metu ekonominės klasės būstas sudaro didžiausią dalį – 60 proc. visos Vilniaus pasiūlos, o palyginti su 2025 m., ši dalis išaugo vidutiniškai 6 procentiniais punktais. Vidutinės klasės asortimentas sumenko 4 procentiniais punktais ir dabar sudaro trečdalį rinkos. Prestižinio būsto dalis išliko beveik nepakitusi ir siekia apie 9–10 proc.
Nors ekonominės klasės pasirinkimas didžiausias, pirkėjų aktyvumas kovo mėnesį prislopo. Pasak analitikės, tai gali būti susiję su augančiu 6 mėn. EURIBOR, kuris pasiekė 2,5 proc. ribą. Visgi optimizmo teikia laukiami pokyčiai: antrosios pensijų pakopos lėšų įliejimas į ekonomiką bei artėjantys pokyčiai dėl mažesnio pradinio įnašo.
Vilniuje per pirmąjį ketvirtį buvo sudaryti 1968 sandoriai – 10,12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kvadrato kaina buvo 3949 Eur, tai yra 299 Eur daugiau nei pernai.
Šiuo metu sostinėje naujų būstų „sandėlį“ sudaro 4,8 tūkst. butų ir kotedžų – 2,45 proc. daugiau nei vasarį, bet 12 proc. mažiau nei metų pradžioje ir 16 proc. mažiau nei prieš metus.
Kaune – augantis kainų lygis
Kaune situacija išlieka stabili – pasiūla čia sėkmingai atliepia paklausą. Nors kovą asortimentas pasipildė 270 butų, bendras būstų kiekis rinkoje nesitraukia. Visgi pirkėjams Kaune pinigines teko atverti plačiau.
„Per pirmąjį šių metų ketvirtį butai laikinojoje sostinėje pabrango net 10 proc. Didžiausią įtaką tam vėlgi turėjo pasiūlos struktūros pokyčiai. Jei gruodį ekonominė klasė sudarė du trečdalius asortimento, tai kovą jos dalis susitraukė iki 61 proc., užleisdama vietą vidutinės ir prestižinės klasės būstui“, – teigia „Citus“ analitikė.
Kaune per pirmąjį ketvirtį buvo sudaryti 385 sandoriai – 10,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kvadrato kaina buvo 3267 Eur, tai yra 395 Eur daugiau nei prieš metus. Šiuo metu Kaune naujų būstų „sandėlį“ sudaro 1,3 tūkst. butų ir kotedžų – 14,7 proc. daugiau nei vasarį.
Klaipėdoje – prestižo dominavimas
Uostamiestyje stebima unikali situacija – čia rinka laikosi ant prestižinio būsto pečių. Šiuo metu net 51 proc. Klaipėdos pasiūlos sudaro prabangūs būstai, o prieinamiausia ekonominė klasė susitraukė iki 26 proc. Kovo mėnesio rezultatai tai puikiai iliustruoja: iš 37 parduotų būstų net 33 buvo prestižinės klasės.
„Klaipėdos aktyvumui didžiausią įtaką turėjo vienas naujas projektas. Tai rodo, kad trūkstant pigesnio būsto pasiūlos, pirkėjų aktyvumas uostamiestyje natūraliai vėsta, o rinka tampa orientuota į aukštesnes pajamas turintį segmentą“, – analizuoja U. Žiogelė.
Šiuo metu vidutinė kv. m kaina Klaipėdoje siekia 3389 Eur ir nuo metų pradžios yra pakilusi 0,8 proc.
Per pirmąjį ketvirtį uostamiestyje buvo sudaryti 129 sandoriai – 12,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pirmojo ketvirčio pabaigoje kvadrato kaina buvo 3389 Eur ir nuo metų pradžios yra pakilusi 0,8 proc., o 2025 pirmo ketvirčio pabaiga, tai yra 281 Eur daugiau.
„Šiuo metu NT rinka veikia dviejų priešpriešinių jėgų fone. Viena vertus, geopolitinė įtampa, infliacinis spaudimas ir prognozuojami tolesni Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimai dėl palūkanų kėlimo rudenį verčia pirkėjus būti atsargesnius. Tačiau šį išorinį spaudimą efektyviai atsveria vietiniai rinkos svertai: auganti ekonominės bei vidutinės klasės būstų pasiūla Vilniuje ir rudenį įsigaliojantis sumažintas pradinio įnašo reikalavimas. Kartu su galimybe būstui panaudoti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, šie pokyčiai tampa esminiu saugikliu, kuris palaiko pirkėjų aktyvumą“, – apibendrina U. Žiogelė.
„Citus“ valdomuose projektuose per kovo mėnesį iš viso sudaryti 59 sandoriai: 37 Vilniuje, 4 Kaune ir 18 Druskininkuose.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.
