Lietuva išsiskiria aukšta nuosavo būsto dalimi – beveik 9 iš 10 žmonių gyvena jiems priklausančiame būste, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Vis dėlto būsto struktūra ir gyvenimo sąlygos šalyje skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio: daugiau žmonių gyvena butuose, būstai dažnai yra mažesni, o daliai gyventojų vis dar sudėtinga užtikrinti pakankamą būsto komfortą. Apie tai, ką šie skaičiai atskleidžia apie Lietuvos būsto rinką ir gyventojų pasirinkimus, informuoja Laura Žukovė, „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė.
Dominuoja nuosavi būstai
„Eurostat“ duomenimis, apie 87 proc. Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, o būstą nuomojasi tik nedidelė dalis – apie 12 proc. žmonių. Lyginant Lietuvos būsto turėtojus su kitų ES šalių, tai penktas aukščiausias rodiklis, gerokai viršijantis ES vidurkį, kuris siekia apie 68 proc.
Pasak L. Žukovės, toks skirtumas iš dalies susijęs su regiono istorija ir būsto rinkos raida.
„Baltijos šalyse nuosavo būsto dalis tradiciškai yra labai aukšta. Dalis gyventojų būstus įsigijo dar prieš kelis dešimtmečius vykstant privatizacijai, o šiandien nuosavas būstas dažnai laikomas vienu svarbiausių finansinio stabilumo simbolių. Dėl to net ir jaunesnės kartos žmonės įprastai siekia nuosavą būstą įsigyti kuo anksčiau“, – teigia L. Žukovė.
Dažniau renkasi butą nei namą
Nors Lietuvoje dauguma gyventojų turi nuosavą būstą, dažniausiai tai yra butas. Apie 60 proc. gyventojų Lietuvoje gyvena butuose, o individualiuose namuose – apie 40 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Pasak ekspertės, tokia struktūra būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių.
„Didelę dalį Lietuvos būsto fondo sudaro daugiabučiai, statyti dar praėjusio amžiaus antroje pusėje. Nors pastaraisiais metais daugėja naujų projektų ir individualių namų statybų, ypač priemiesčiuose, butai išlieka prieinama alternatyva daugeliui gyventojų, ypač didmiesčiuose“, – pažymi L. Žukovė.
Ji priduria, kad pastaraisiais metais pastebimas ir kitas pokytis – augantis susidomėjimas naujesniais ar renovuotais būstais.
„Gyventojai daugiau dėmesio skiria energiniam efektyvumui, būsto kokybei ir infrastruktūrai. Todėl vis dažniau pasirenka naujos statybos ar renovuotus projektus, nors jų kaina neretai būna aukštesnė nei senesnės statybos būstų“, – sako „Luminor“ banko ekspertė.
Būstai mažesni nei ES vidurkis
Dar vienas skirtumas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkio – gyvenamosios erdvės dydis. ES vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 1,7 kambario, o Lietuvoje – apie 1,6.
„Pagal gyvenamosios erdvės dydį Lietuva kol kas yra gana arti ES vidurkio. Vis dėlto, pastaraisiais metais rinkoje matoma kita tendencija – naujai statomi butai mažėja. Tai daugiausia susiję su būsto įperkamumu: kai būsto kainos kyla greičiau nei pajamos, pirkėjai dažniau renkasi mažesnio ploto būstą, kad galėtų išlaikyti priimtiną bendrą jo kainą“, – aiškina L. Žukovė.
Anot jos, prie šios tendencijos prisideda ir investicinė paklausa – mažesnius butus lengviau išnuomoti ir parduoti, todėl jie patrauklesni tiek pirkėjams, tiek vystytojams. Dėl to rinkoje, ypač didmiesčiuose, natūraliai daugėja kompaktiškų būstų.
Gyvenimo kokybė išlieka iššūkiu
Apie 18 proc. Lietuvos gyventojų nurodo, kad jiems sunku savo būstą išlaikyti pakankamai šiltą – tai dvigubai daugiau nei ES vidurkis (apie 9 proc.). ES šalių sąraše pagal šį rodiklį Lietuva yra trečioji po Bulgarijos ir Graikijos (jose rodiklis siekia po 19 proc.). Pasak L. Žukovės, tai lemia tiek būsto energetinis efektyvumas, tiek gyventojų pajamų lygis.
„Dalis senesnių daugiabučių pasižymi prastesnėmis energetinėmis savybėmis, todėl jų šildymas yra neefektyvus, taigi, ir brangesnis. Renovacijos projektai ir jų atnešamas energinio efektyvumo didinimas padeda šią problemą spręsti, tačiau kol didžioji dalis Lietuvos žmonių gyvens komfortiškai dar turėsime šiek tiek palaukti“, – pažymi ekspertė.
Tikėtina, kad standartai kils
Pasak L. Žukovės, ateityje gyventojams dar labiau rūpės turėti patogų ir atitinkantį šiuolaikinio gyvenimo poreikius būstą.
„Todėl jau dabar auga dėmesys butams renovuotuose pastatuose, gerai išvystytai infrastruktūrai, patogiam susisiekimui ir aplinkos kokybei. Tai gerina gyvenimo komfortą, be to, ilgainiui padeda išlaikyti ir paties būsto vertę“, – sako L. Žukovė.
Ji priduria, kad augant energijos kainoms ir griežtėjant tvarumo reikalavimams, pirkėjai vertina ne tik būsto kainą ar vietą, bet ir jo išlaikymo kaštus. Todėl tikėtina, kad ateities rinkoje didžiausią pranašumą turės energiškai efektyvūs, modernūs ir gerai suplanuoti būstai.
