Įsigyjant ar valdant žemės ūkio paskirties žemę svarbu žinoti, kad jos naudojimui taikomos aiškios taisyklės. Praktikoje vienas dažniausių klausimų būna dėl galimybės keisti šios žemės paskirtį ir naudoti ją kitai veiklai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemė pirmiausia skirta žemės ūkio veiklai vykdyti.
Asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, paprastai privalo ne trumpiau kaip penkerius metus nuo įsigijimo dienos nekeisti žemės sklypui nustatytos paskirties ir užtikrinti, kad žemė būtų naudojama žemės ūkio veiklai. Šis reikalavimas išlieka ir tais atvejais, kai žemės sklypas perleidžiamas kitam asmeniui dar nepasibaigus nustatytam penkerių metų laikotarpiui. Taigi, pasikeitus savininkui, pareiga naudoti žemę žemės ūkio veiklai nenutrūksta.
Įstatymas numato ne tik formalų reikalavimą turėti žemės ūkio paskirties sklypą, bet ir pareigą realiai jį naudoti pagal paskirtį. Žemė turi būti faktiškai dirbama, naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, gyvulininkystei ar palaikoma tokios būklės, kad būtų tinkama žemės ūkio veiklai. Laikoma, kad žemės ūkio veikla vykdoma tada, kai kiekvienais metais pasiekiamas ne mažesnis kaip žemės ūkio ministro nustatytas minimalus metinės veiklos mastas vienam hektarui.
Šiuo metu minimalios metinės žemės ūkio veiklos apimtys laikomos užtikrintomis, jeigu iš vieno hektaro gaunama nustatyto dydžio žemės ūkio produkcijos realizavimo apimtis, laikomas nustatytas minimalus gyvulių skaičius arba žemė prižiūrima taip, kad būtų tinkama žemės ūkio veiklai. Tai apima ariamos žemės įdirbimą, pievų ar ganyklų šienavimą ar nuganymą, sodų ir uogynų priežiūrą bei piktžolių kontrolę. Tokie reikalavimai taikomi tam, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų apleidžiama ir išliktų tinkama naudoti pagal paskirtį.
Taigi, jeigu žemė įsigyta pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, galimybė inicijuoti žemės paskirties keitimo procedūras atsiranda tik pasibaigus penkerių metų laikotarpiui.
Svarbu žinoti ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemėje statyba taip pat yra ribojama. Tokioje žemėje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti statomi tik tie statiniai, kurie yra reikalingi žemės ūkio veiklai vykdyti.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytos ir išimtys, kai nustatyta pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma. Pavyzdžiui, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme. Taip pat kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Prievolė netaikoma ir kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
