Prieš 20 metų balkonas dažnai buvo vieta tiesiog rogėms ar stiklainiams laikyti. Tačiau šiandien tai – rytinės kavos ritualas, darbo vieta, ramybės oazė ar privatus žalumos kampelis. Specialistai pastebi, kad dalis žmonių už butą su balkonu, lodžija ar terasa yra pasirengę ir daugiau sumokėti. Tad koks yra šiandienos balkonas ir kaip jis atrodys rytoj?
Architektų teigimu, šiandien lauko erdvės projektuojamos ne kaip priedas, o visavertė gyvenimo dalis. Į tai reaguoja ir projektų vystytojai – nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi būstus, kurie neuždaro į „dėžutę“, o siūlo lauko erdves.
„Keičiasi žmonių gyvenimo būdas, jų santykis su miestu, didėja dėmesys psichologinei sveikatai. Todėl ieškoma žalumos balkonuose, nuo lietaus dengtų terasų, pavėsio ar vietos išlysti į saulę trumpai kavos pertraukai, darbui gryname ore“, – sako M. Chmieliauskas.
Pasak jo, įpročius reikšmingai pakeitė COVID-19 pandemija – daugelis pradėjo dažniau dirbti iš namų, labiau vertinti buvimą lauke, arčiau gamtos, o kartu išaugo ir privatumo poreikis.
Studijos „arches“ partnerio, architekto dr. Edgaro Neniškio vertinimu,anksčiau balkonai dažnai buvo statomi „be meilės“, o tik dėl formalumo – nejaukūs, neprivatūs. Tačiau pandemija pakeitė požiūrį – investuotojai nustojo vengti balkonų, nes jie iš būtinybės tapo privalumu.
„Tai matyti ir konkursuose: beveik visuose rimtesniuose daugiabučių projektuose vystytojai balkonams ir terasoms skiria vis daugiau dėmesio“, – vardija specialistas.
„Realco“ pardavimų direktorius mato, kad dabar lauko erdvių projektavimas pereina į visai kitą lygį, o šios transformacijos užuomazgos jau matomos ir Lietuvoje. Tad kas šiandien laikoma geru balkonu ir kokius sprendimus renkasi bei ateičiai planuoja NT plėtotojai?
Balkonų transformacija: kaip jie tapo neatsiejama būsto dalimi
M. Chmieliauskas prisimena, kad prieš du dešimtmečius balkonai buvo kuriami neatsižvelgiant į žmogaus poreikius – tiek NT vystytojams, tiek pirkėjams tokia erdvė reiškė tik daugiau papildomų išlaidų, todėl buvo stengtasi jų vengti.
„Šiandien požiūris keičiasi – didėja ne tik balkonų plotai, bet ir kokybė, o ant stogų vis dažniau išdygsta terasos. Tai tapo asmenine scena, visaverte erdve, kurią svarbu ne tik turėti, bet ir visapusiškai išnaudoti“, – sako jis.
Pasak E. Neniškio, kai balkonas neįrenginėjamas vien dėl privalomų reikalavimų, jis tampa įdomus, patrauklus ir realiai gerina gyvenimo kokybę, taigi žmonės mielai juo naudojasi.
„Optimalus balkonas yra 6–10 kv. m dydžio – tokia erdvė leidžia jį visapusiškai išnaudoti: patogiai sutalpinti fotelį, stalelį ar net grilį. Šiandien balkonai daromi netgi aukojant plotą, komplikuojant fasadų sprendinius, nes tampa itin svarbia būsto dalimi“, – pastebi architektas.
Jo teigimu, tai, kas matoma Vakarų valstybėse, jau ryškėja ir Lietuvoje – ieškoma pigesnių sprendimų, bet balkono neatsisakoma. Būstas be jo tampa sunkiai įsivaizduojamas.
Ateities balkonai – komfortas visais metų laikais
M. Chmieliauskas pastebi, kad, augant gyventojų skaičiui, stiprėja ir poreikis turėti privačią lauko erdvę, kuri būtų patogi visais metų laikais: vasarą suteikianti vėsą, o žiemą – šilumą. Jo teigimu, tokios kryptys ir ryškės ateityje
E. Neniškis priduria, kad dėl drėgno ir vėjuoto klimato jau ieškoma Lietuvai tinkamų sprendimų. Pavyzdžiui, naujuose projektuose numatoma centralizuotai įrengti infraraudonųjų spindulių šildytuvus visuose balkonuose, prailginant žmonių buvimą lauke bet kokiu oru.
Tai puikiai atspindi praėjusiais metais „Realco“ vystytas gyvenamojo namo projektas „Algirdo 3“, kuriame ieškota modernių lauko erdvių sprendimų.
Projektui vadovavęs architektas dr. E. Neniškis sako, kad šio namo gyventojai yra pačiame miesto centre, tačiau išlaiko privatumą – balkonai ir terasos nematomi nuo gatvės. Čia susijungia miestas ir gamta: matomos medžių viršūnės, o vos išėjus – gyvas miesto ritmas.
„Realco“ – viena didžiausių nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių Lietuvoje. Šiais metais veiklos 20-metį mininti įmonė plėtoja gyvenamosios, visuomeninės ir komercinės paskirties projektus, kurie išsiskiria aukšta kokybe, inovatyviais sprendimais ir dėmesiu klientų poreikiams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
