Gyventojai, planuojantys įsirengti būstą, savo biudžetą dažnai įvertina maždaug 30 proc. mažesnį, nei yra realybėje. Šią tendenciją pastebi „Citadele“ bankas. Tokią situaciją veikia ne tik augančios medžiagų kainos, bet ir optimistiškas požiūris į būsimas išlaidas. Straipsnyje aptariama, kaip planuoti įrengimo biudžetą ir kokių klaidų reikėtų išvengti.
Būsto įsigijimas daugeliui Lietuvos gyventojų yra vienas reikšmingiausių finansinių sprendimų. Tačiau pirminis džiaugsmas dėl naujų namų gali sumažėti, kai paaiškėja galutinė įrengimo kaina. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, gyventojai neretai neįvertina realių išlaidų, o tai vėliau sukelia finansinių problemų.
Kodėl suplanuotas biudžetas dažnai nepakanka?
Anot R. Narės, klientai paprastai išlaidas įvertina apie 30 proc. mažesnes, nei jos būna realybėje. Dažniausiai neįvertinama darbų kaina, nes daugiau dėmesio skiriama medžiagoms, o darbų kaštai ir meistrų paslaugos paliekamos antroje vietoje.
„Taip pat gyventojai turi tendenciją persigalvoti ir pasirinkti aukštesnės kokybės, brangesnes medžiagas bei įrengimo sprendimus. Dėl to bendra sąmata neretai pastebimai išauga“, – teigiama paminėto banko atstovės komentare.
Jos teigimu, biudžeto padidėjimą lemia ir sprendimas rinktis nestandartinius baldus, kurie paprastai kainuoja 2–3 kartus daugiau nei pradiniai pasirinkimai. Be to, dažnai nepamirštamos išlaidos aplinkai – terasai, tvorai, sklypo sutvarkymui, apželdinimui ar įvažiavimui, nors šios išlaidos gali sudaryti reikšmingą sumą.
Kaip tinkamai planuoti būsto įrengimo biudžetą?
R. Narės teigimu, pirmiausia rekomenduojama sudaryti kuo realesnę pirminę sąmatą, o tuomet ją padidinti bent 20–30 proc., nes praktikoje beveik visada pasirenkami brangesni sprendimai arba atsiranda papildomų poreikių.
„Svarbu nuo pradžių neplanuoti pernelyg optimistiško scenarijaus, tikintis sutaupyti – dažniau nutinka priešingai. Papildomai rekomenduojama numatyti atskirą rezervą nenumatytiems darbams – apie 10–20 proc. sąmatos“, – pataria ekspertė.
Minėto banko atstovė pabrėžia, kad šis rezervas skirtas ne prabangesniems sprendimams, o galimiems rizikos veiksniams, tokiems kaip papildomi darbai, projekto pakeitimai ar kainų svyravimai. „Jei dalies pinigų neišleisite – tai naudinga. Tačiau saugiau planuoti konservatyvesnį biudžetą, kad finansavimo nepritrūktų proceso viduryje“, – teigia R. Narė.
Ką daryti, jei lėšų pritrūko?
Kalbėdama apie finansavimo galimybes, R. Narė pažymi, kad būsto paskola yra vienas pigiausių lėšų skolinimosi šaltinių, todėl verta į ją įtraukti visas numatomas įrengimo išlaidas. Tačiau būsto paskola paprastai finansuoja tik su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai susijusius darbus – įrengimą, apdailą, iš dalies aplinkos tvarkymą. Baldai, buitinė technika ar kiti lengvai pakeičiami daiktai dažniau finansuojami asmeninėmis lėšomis, lizingo ar vartojimo paskolos.
„Jei lėšų baldams ar buitinei technikai nepakanka, sprendimas gali būti lanksčioji paskola. Tačiau jai gauti reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, jei turima būsto paskola jau siekia 85 proc. turto vertės, papildomai pasiskolinti pagal tą patį būstą nepavyks, nes bankai paprastai teikia antrąsias paskolas su tuo pačiu turtu iki 75 proc. bendros įkeičiamo turto vertės. Todėl ši galimybė labiau tinka tiems, kas turi papildomo nekilnojamojo turto arba turimos paskolos likutis yra ženkliai mažesnis nei turto vertė“, – aiškina R. Narė.
Pasak jos, įrengimo eigoje pritrūkus lėšų taip pat galima kreiptis į banką dėl esamos paskolos padidinimo. Tačiau bankas tokiu atveju iš naujo vertins finansines galimybes, o tai reikštų papildomą paskolos administravimą ir papildomas išlaidas.
