Rudenį Druskininkuose svečiams duris atvers atnaujintas „Eglės sanatorijos“ kompleksas „Comfort+“, anksčiau vadintas „Žilvinu“. Jame architektūra ir interjeras kurti ne tik dėl estetikos – natūralios medžiagos, ramūs atspalviai, vidaus oro kokybei palankūs sprendimai ir ilgaamžė apdaila turėtų padėti žmogui sulėtėti, atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
Atnaujintuose korpusuose vienu metu galės apsistoti daugiau kaip 400 svečių. Rekonstruojant abu pastatus, bendras jų plotas išaugo daugiau kaip 1 tūkst. kv. metrų – nuo maždaug 12,2 tūkst. iki 13,3 tūkst. kv. metrų. Rekonstrukcijos metu dėmesys skirtas ne vien pastatų dydžiui ar funkcionalumui – aplinka čia kuriama kaip svarbi visos sveikatinimo patirties dalis.
„Į sanatoriją žmogus atvyksta ne dėl intensyvaus miesto ritmo ar gausybės dirgiklių. Čia jis turi sulėtėti, pailsėti ir atkurti jėgas. Todėl kūrėme aplinką, kuri neapkrauna, o ramina – nuo medžiagų ir spalvų iki oro kokybės, šviesos bei erdvės pojūčio“, – sako „Eglės sanatorijos“ Ūkio padalinio vadovas Tomas Žemaitis.
Ne tik procedūros, bet ir pati aplinka
Sanatorinis gydymas padeda aktyvinti organizmo adaptacinius mechanizmus ir kaupti sveikatos rezervą, o sergant lėtinėmis ligomis – mažinti jų paūmėjimų ir komplikacijų riziką. Todėl svarbios ne tik procedūros, bet ir sveikimui palanki aplinka. Būtent šiuo principu vadovautasi atnaujinant „Comfort+“ kompleksą – dėmesys skirtas kambariams ir bendrosioms erdvėms, apšvietimui, oro kokybei bei naudojamoms medžiagoms.
„Architektūra negali pakeisti gydymo ar procedūrų, tačiau ji gali padėti kurti ramią ir komfortišką aplinką. Todėl šį projektą vertiname ne tik kaip pastatų rekonstrukciją – daug dėmesio skyrėme tam, kaip tarpusavyje veiks skirtingi sprendimai, nuo medžiagų iki patalpų mikroklimato“, – sako T. Žemaitis.
Oras – nematoma aplinkos dalis
Vienas svarbiausių, nors plika akimi nematomų, „Comfort+“ sprendimų – patalpų mikroklimatas. Sanatorinio gydymo ir reabilitacijos metu žmonės patalpose praleidžia daug laiko, todėl jų oro kokybė tampa ypač reikšminga. Tinkama ventiliacija padeda mažinti ore esančių dulkių, alergenų ir mikroorganizmų koncentraciją bei palaikyti tinkamą CO₂ lygį ir drėgmę. Tai ypač aktualu sergantiems bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar alerginiu rinitu, taip pat atsigaunantiems po plaučių uždegimo.
Atnaujintame komplekse įrengta vandens pagrindu veikianti centrinio šaldymo sistema. Ji leidžia palaikyti tolygesnę temperatūrą ir išvengti tiesioginio šalto oro srauto bei ryškaus skersvėjo pojūčio. Stabilesnė patalpų temperatūra aktuali ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, kurie gali būti jautresni staigiems temperatūros pokyčiams.
„Vėdinimo ir vėsinimo sistemoms skyrėme itin daug dėmesio. Siekėme, kad temperatūra patalpose būtų palaikoma tolygiai, nebūtų juntamo šalto oro srauto, o pati sistema veiktų kuo tyliau ir taip mažintų foninį triukšmą. Tai sprendimai, kurių žmogus galbūt sąmoningai net nepastebės, tačiau jie svarbūs kuriant komfortišką aplinką“, – sako T. Žemaitis.
Natūralumas svarbus ne tik akims
Rekonstruoto sanatorijos korpuso erdvėse pirmenybė suteikta medienai, akmeniui ir metalui. Interjere panaudota pušies mediena ir kompozitas, akmens apdailai – granitas. Fasado intarpai padengti molio keramika iš Ispanijos, kurios paviršius paliktas nedažytas, išsaugant autentišką spalvą ir tekstūrą.
Natūralios medžiagos pasirinktos ne vien dėl vizualinio įspūdžio. Ramūs atspalviai, natūralios tekstūros ir mažiau vizualinių dirgiklių turinti aplinka padeda kurti poilsiui ir atsipalaidavimui palankią atmosferą.
„Norėjome išvengti ryškių, greitai pabostančių sprendimų. Rinkomės natūralias tekstūras, žemiškus atspalvius, medieną ir akmenį, kad interjeras būtų ramus ir ilgaamžis“, – pasakoja T. Žemaitis.
Vidaus erdvėse taip pat panaudoti mažai lakiųjų organinių junginių turintys dažai ir kitos medžiagos, atitinkančios Lietuvos bei Europos Sąjungos tvarumo ir sveikos aplinkos reikalavimus. Mažesnis lakiųjų organinių junginių kiekis ypač aktualus uždarose patalpose, nes šie junginiai gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmą. Visos projekte naudotos medžiagos turi reikiamus sertifikatus ir technines deklaracijas.
Ilgaamžiškumas – taip pat tvarumo dalis
Dar vienas principas, kuriuo vadovautasi rekonstruojant kompleksą, – ilgaamžiškumas. Molio keramikai ir granitui suteikiamos ilgesnės nei 25 metų garantijos, o pirmenybė buvo teikiama Lietuvos ir Baltijos regiono gamintojams. Didžioji dalis medžiagų įsigyta Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Rinkdamiesi medžiagas vertinome ne tik tai, kaip jos atrodys šiandien, bet ir kaip tarnaus po dešimties ar dvidešimties metų. Kuo medžiaga ilgaamžiškesnė, tuo rečiau ją reikės keisti, kartu mažės remonto darbų, atliekų ir naujų išteklių poreikis“, – teigia T. Žemaitis.
Tvarumo principų laikytasi ir pačios rekonstrukcijos metu. Įvertinta, kurias esamas konstrukcijas bei medžiagas galima išsaugoti, panaudoti dar kartą arba perduoti perdirbti. Kasant baseiną išgautas gruntas, žvyras ir smėlis panaudoti pačioje statybvietėje, taip sumažinant naujų medžiagų ir papildomo transportavimo poreikį.
Pasak T. Žemaičio, atnaujinto „Comfort+“ išskirtinumą geriausiai atskleidžia ne vienas konkretus architektūrinis ar technologinis sprendimas, o jų visuma.
„Norėjome, kad žmogui nereikėtų galvoti, kaip veikia vėdinimas, kokios medžiagos panaudotos ar kodėl patalpoje nėra skersvėjo. Visi šie sprendimai turi tiesiog veikti ir kurti vientisą, kokybišką aplinką“, – apibendrina T. Žemaitis.
