Renkantis būsto paskolą dažnai daugiausia dėmesio skiriama paskolos sumai, terminui ar banko maržai, tačiau mėnesio įmokos pokyčius lemia ir pasirinktas EURIBOR laikotarpis. Nuo jo priklauso, kaip dažnai bus perskaičiuojamos palūkanos: trumpesnis laikotarpis leidžia greičiau pajusti rinkos pokyčius, o ilgesnis suteikia daugiau įmokos stabilumo. Ką svarbu žinoti renkantis 3, 6 ar 12 mėnesių EURIBOR, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Būsto paskolos palūkanas įprastai sudaro dvi dalys – banko marža ir kintamoji dalis, dažniausiai EURIBOR. Banko marža paprastai nustatoma visam paskolos laikotarpiui, o EURIBOR periodiškai perskaičiuojamas pagal pasirinktą laikotarpį – kas 3, 6 arba 12 mėnesių.
„EURIBOR yra rinkos palūkanų rodiklis, atspindintis kainą, už kurią euro zonos bankai skolina vieni kitiems. Jis priklauso nuo situacijos finansų rinkose, Europos Centrinio Banko sprendimų, infliacijos ir rinkos lūkesčių. Todėl gali tiek kristi, tiek augti, o tai tiesiogiai veikia kintamą būsto paskolos įmokos dalį“, – sako L. Žukovė.
Lietuvoje būsto paskolų klientai dažniausiai renkasi 6 mėnesių EURIBOR. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama kas pusmetį, o nauja įmoka galioja iki kito perskaičiavimo.
Trumpesnis laikotarpis greičiau reaguoja į pokyčius
Pasirinkus 3 mėnesių EURIBOR, paskolos įmoka gali keistis dažniau. Tai reiškia, kad mažėjant palūkanoms klientas greičiau pajustų jų sumažėjimą savo mėnesio įmokoje. Tačiau palūkanoms augant įmoka taip pat padidėtų greičiau.
„Trumpesnis EURIBOR laikotarpis gali būti patrauklus tiems, kurie tikisi palūkanų mažėjimo ir yra pasirengę dažnesniems įmokos pokyčiams. Vis dėlto svarbu įvertinti ir kitą pusę – jei rinka pasisuktų priešinga kryptimi, įmoka taip pat būtų perskaičiuota greičiau“, – aiškina ekspertė.
Pasak jos,toks pasirinkimas tinkamesnis žmonėms, kurių biudžete yra daugiau lankstumo, o galimi įmokos svyravimai nesukeltų finansinės įtampos.
Ilgesnis laikotarpis suteikia daugiau stabilumo
6 ar 12 mėnesių EURIBOR – stabilesnis pasirinkimas, nes įmoka ilgesnį laiką nekinta. Tai svarbu tiems, kurie nori tiksliau planuoti šeimos biudžetą ir išvengti dažnų pokyčių.
„Pasirinkęs ilgesnį EURIBOR laikotarpį žmogus žino, kokią įmoką mokės ateinančius 6 ar 12 mėnesių. Tai ypač svarbu, jei šeimos biudžetas yra jautresnis arba žmogus nori kuo mažiau netikėtumų kasdieniuose finansuose“, – teigia L. Žukovė.
Sumažėjus palūkanoms, ilgesnį EURIBOR laikotarpį pasirinkęs klientas pokytį pajus vėliau. Pavyzdžiui, jei paskolos sutartyje numatytas 6 mėnesių terminas, nauja palūkanų norma bus pritaikyta tik artimiausią perskaičiavimo dieną, net jei rinkoje rodiklis mažėjo jau kurį laiką.
Svarbu ne tik rinkos lūkesčiai
Pasak L. Žukovės,sprendžiant, kurį EURIBOR laikotarpį pasirinkti, nereikėtų remtis vien bandymu nuspėti rinkos kryptį. Finansų rinkų tiksliai prognozuoti neįmanoma, todėl svarbu suprasti, koks įmokos pokyčių dažnumas žmogui būtų priimtinas.
„Vieniems svarbiausia galimybė greičiau pajusti palūkanų mažėjimą, kitiems – stabilesnė ir lengviau planuojama mėnesio įmoka. Abu pasirinkimai gali būti pagrįsti, jei žmogus aiškiai supranta, kaip jie paveiktų jo kasdienį biudžetą“, – sako ekspertė.
Prieš priimant sprendimą jipataria įsivertinti, ar didesnė įmoka nesukeltų finansinės įtampos, jei palūkanos vėl imtų kilti.
„Būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl svarbu galvoti ne tik apie tai, kas atrodo palankiausia šiandien. Reikėtų įsivertinti ir tai, ar dažnesni įmokos pokyčiai netaptų papildomu nerimo šaltiniu“, – pažymi L. Žukovė.
Galima rinktis ir fiksuotas palūkanas
Alternatyva kintamoms palūkanoms yra fiksuotos palūkanos, kai įmoka tam tikrą laikotarpį nekinta. Tai suteikia daugiau aiškumo, nes mėnesio įmoka nepriklauso nuo EURIBOR svyravimų sutartu fiksavimo laikotarpiu.
„Fiksuotos palūkanos gali būti tinkamas sprendimas tiems, kuriems ypač svarbus stabilumas. Tačiau įprastai už šį stabilumą mokama kaina – fiksuotos palūkanos gali būti didesnės nei kintamos. Be to, verta įvertinti ir sąlygas, kurios gali būti taikomos norint paskolą grąžinti anksčiau ar keisti sutartį fiksavimo laikotarpiu“, – sako ekspertė.
Pasak L. Žukovės,universalaus atsakymo, kuris pasirinkimas geriausias, nėra. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo žmogaus finansinių įpročių, pajamų stabilumo, rizikos tolerancijos ir poreikio planuoti išlaidas kuo tiksliau.
„Svarbiausia – nesirinkti vien pagal tai, ką šiuo metu kalba rinka. Palūkanos gali keistis, o būsto paskola dažniausiai lieka ilgam. Todėl verta pasitarti su specialistu, palyginti skirtingus scenarijus ir pasirinkti tokį sprendimą, kuris leistų jaustis finansiškai saugiai ne tik šiandien, bet ir ateityje“, – apibendrina ji.
