Ekonomistams vis dažniau kalbant apie galimą Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimą birželį, daliai būsto paskolų turėtojų vėl gresia padidėjusios mėnesinės paskolų įmokos. Nors galutinis sprendimas priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų, infliacijos rizikų ir situacijos Artimuosiuose Rytuose, gyventojams verta iš anksto pasiruošti galimiems pokyčiams, sako „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
EURIBOR pokyčiai juntami ne iškart
EURIBOR rodiklis taikomas visiems iš bankų besiskolinantiems asmenims ir yra toks pats visoje Europos sąjungoje. Nuo praėjusių metų birželio EURIBOR laikosi 2 proc. lygyje.
Pasak ekspertės, gyventojams svarbu suprasti, kad ECB sprendimai būsto paskolų įmokose dažniausiai atsispindi ne tą pačią dieną. Dauguma paskolų Lietuvoje yra susietos su EURIBOR, o jo reikšmė perskaičiuojama pagal sutartyje numatytą periodą.
„Jeigu paskola susieta, pavyzdžiui, su 6 mėnesių EURIBOR, įmoka keičiasi tik per artimiausią palūkanų perskaičiavimo datą – „Luminor“ banke palūkanų normos perskaičiavimas vyksta kasmet rugpjūtį ir vasarį. Tai reiškia, kad net ir pakilus palūkanoms, dalis klientų pokytį pajustų ne iš karto. Ir, nors kai kuriais atvejais gali atrodyti, kad ilgesnis EURIBOR normos laikotarpis yra nepalankus, iš tiesų tai suteikia stabilumo – šiam augimui galima geriau pasiruošti. To imtis verta nelaukiant, kol didesnė įmoka atsiras sąskaitoje“, – sako L. Žukovė.
Įmokas lemia ir kiti veiksniai
Vis dėlto, EURIBOR dydis nėra vienintelis veiksnys, kuris lemia paskolos mėnesio įmokas. Anot L. Žukovės, galimas EURIBOR kilimas pirmiausia reikštų didesnę mėnesio įmoką tiems, kurių paskolos palūkanos yra kintamos. Kiek konkrečiai ji padidėtų, priklausytų nuo paskolos likučio, termino, banko maržos ir pasirinkto EURIBOR laikotarpio.
„Svarbu nebandyti spėlioti vien pagal antraštes. Kur kas naudingiau pasiskaičiuoti kelis scenarijus – pavyzdžiui, kaip keistųsi įmoka EURIBOR pakilus 0,25, 0,5 ar 1 procentiniu punktu. Tai leis realiai įvertinti, ar šeimos biudžetas atlaikytų didesnę finansinę naštą“, – teigia ekspertė.
Pradėkite nuo kasdienio biudžeto
L. Žukovės teigimu, ruošiantis galimam palūkanų kilimui, geriausia pradėti nuo savo kasdienio biudžeto. Reikėtų įvertinti, kokią pajamų dalį sudaro būsto paskola, kiek lieka būtinosioms išlaidoms, santaupoms ir nenumatytiems atvejams.
„Jeigu įmoka padidėtų, svarbu žinoti, iš kur atsirastų papildomos lėšos. Todėl verta peržiūrėti išlaidas ir atskirti, kas yra būtina, o kas – labiau emocinis ar impulsyvus vartojimas. Kartais keli mažesni sprendimai, pavyzdžiui, atsisakyti perteklinių prenumeratų ar atidėti nebūtinus pirkinius, leidžia sukurti reikšmingą rezervą“, – sako ekspertė.
Ji pabrėžia, kad finansinė pagalvė tampa ypač svarbi neapibrėžtumo laikotarpiu. Idealu, jei šeima turi sukaupusi bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą.
„Palūkanų kilimas nėra vienintelė rizika. Gali keistis pajamos, atsirasti sveikatos, remonto ar kitų netikėtų išlaidų. Todėl finansinė pagalvė padeda ne tik ramiau reaguoti į didesnę paskolos įmoką, bet ir apsaugo nuo poreikio skolintis papildomai“, – pažymi L. Žukovė.
Pasak jos, ruošiantis didesnėms įmokoms taip pat svarbu išlaikyti finansinę discipliną – nepriimti sprendimų impulsyviai ir neplanuoti didelių pirkinių vien todėl, kad dabartinė situacija dar atrodo stabili.
Įsivertinkite paskolos sąlygas
Ekspertė primena, kad gyventojai, kurie jaučia didesnį nerimą dėl palūkanų svyravimų, gali pasidomėti ir alternatyviais sprendimais, pavyzdžiui, terminuotai fiksuotomis palūkanomis. Toks pasirinkimas leidžia nustatytą laikotarpį tiksliai žinoti savo mėnesio įmoką, tačiau turi ir savų sąlygų.
„Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau aiškumo ir padeda planuoti biudžetą, tačiau tai nėra universalus sprendimas visiems. Reikia įvertinti, kokia būtų fiksavimo kaina, kokios sąlygos taikomos norint paskolą grąžinti anksčiau ar keisti sutartį. Kitaip tariant, už stabilumą dažnai mokama tam tikru lankstumu“, – sako L. Žukovė.
Ji taip pat pataria neskubėti visų laisvų lėšų skirti paskolai grąžinti, jei dar nesate sukaupę pakankamai. Daliai žmonių gali būti naudinga dalį pinigų taupyti, dalį investuoti, o dalį – skirti įsipareigojimams mažinti, tačiau tokį sprendimą reikėtų priimti pagal individualią situaciją.
„Svarbiausia ne stengtis nuspėti EURIBOR kaip galima tiksliau, o nuosekliai ruoštis keliems galimiems atvejams. Jei žinote savo biudžeto ribas, kaupiate finansinę pagalvę ir suprantate turimos paskolos sąlygas, net ir palūkanų kilimas tampa ne šoku, o nesunkiai valdomu pokyčiu“, – apibendrina L. Žukovė.
