Užsukus į vienus namus iškart pasitinka išskirtinumo, jaukumo, estetikos ir kokybės pojūtis, o kituose net ir brangiausi baldai bei medžiagos nepalieka ryškesnio įspūdžio. Interjero dizainerė Renata Lekavičienė sako, kad, norint patalpoms suteikti savitą charakterį, vien išsirinkti mėgstamų spalvų apdailą, patinkančius baldus ir madingas dekoro detales nepakanka – reikia interjerą vienijančios ir namams veidą suteikiančios koncepcijos. Būtent konkrečioms patalpoms tinkančios vizijos paieškos kuriant interjerą paprastai yra didžiausias darbas, nors dažnai ir lieka nematomas.
Vien išmanyti interjero principus nepakanka
Ne vieną išskirtinį interjerą sukūrusi R. Lekavičienė sako, kad geriausi interjero sprendimai gimsta, kai apjungiami erdvių formavimo principai ir estetinis pajautimas. Būtent pastarasis, dizainerės įsitikinimu, įkvepia interjerui gyvybę.
„Žinoma, yra teorija, estetinės dermės principai, rašytos ir nerašytos interjero taisyklės. Jų laikymasis yra svarbus norint pasiekti gerą galutinį rezultatą. Pavyzdžiui, net ir prašmatniausi baldai gali „paskęsti“ patalpose, jei jose nebus tinkamo apšvietimo. Tačiau ne mažesnę reikšmę turi ir tai, ką dažnai vadinu šeštuoju dizainerio jausmu. Mano įsitikinimu, be jo suteikti namams atpažįstamą ir savitą veidą yra sunku. Gali sekti naujausias madas ir tendencijas, žinoti teorinius principus, tačiau tik užčiuopus vietos specifiką, atradus tinkamą įkvėpimo šaltinį, gerą interjero dizainą galima paversti išskirtiniu“, – sako R. Lekavičienė.
Dizainerė pasakoja, kad, prieš imdamasi pirminių interjero vizualizacijų ir brėžinių, ji mėgsta konkrečiame objekte praleisti šiek tiek laiko, pajusti aplinką, natūralios dienos šviesos kismą erdvėje, susipažinti su vaizdais pro langus ir apylinkių ritmu. Tai padeda išgryninti konkrečiai patalpai tinkančią, aplinkos įkvėptą ir su ja derančią interjero viziją.
Išskirtinumas tampa pridėtine verte
Be abejo, ne visi turi žinių, laiko ir galimybių patys ieškoti įkvėpimo ir jį paversti savita vizija. Dėl to interjero dizainas dažnai ir yra patikimas profesionalams. Retesni atvejai, kai pirkėjams siūlomi nauji būstai su jau šviežiai įrengtu autentišku interjeru.
Būtent tokią pridėtinę vertę pirkėjams siūlo Vilniaus centre, šalia Neries krantinės, Žygimantų gatvėje praeivių akį traukiantis projektas „Bellini“. Boutique stiliaus name dalis butų turi specialiai jiems sukurtą unikalų interjero dizainą, kuriame perteiktos originalios, tik šiame projekte sutinkamos „Modern Heritage“ ir „Contemporary Parisian“ stilistikos. Jos išgrynintos eksperimentuojant, derinant ir harmoningai apjungiant elementus iš skirtingų laikmečių bei estetikų.
„Modern Heritage“ bute istorinį Vilniaus kontekstą primena klasikinės lubų rozetės ir barokinių freskų motyvų interpretacijos, o greta derinami šiuolaikiniai baldai, minimalistinės formos ir modernus tinklelio šviestuvas. Atskirai šie elementai priklausytų skirtingiems laikotarpiams, tačiau vienoje erdvėje jie kuria vientisą charakterį. „Contemporary Parisian“ subtili prabanga atsiskleidžia per išgrynintas formas ir ikoninius dizaino sprendimus. Pavyzdžiui, svetainės akcentu tampa „Meshmatics“ šviestuvas iš „Moooi“. Lengva jo forma suteikia interjerui išskirtinumo ir šiuolaikinės elegancijos.
Įrengtų butų interjeras pasižymi dėmesiu detalėms, kokybei ir ilgaamžiškumui. Interjere panaudoti dekoratyviniai sienų profiliai, natūralaus medžio grindys, itališkos akmens masės plytelės, aukštos kokybės tekstilė, medžio masyvo baldai, lieto akmens praustuvai ir vonios, kruopščiai atrinkti dizaino bei meno objektai.
Interjeras kaip dialogas tarp laikmečių
„Bellini“ butų interjero autorė R. Lekavičienė sako į juos žiūrinti kaip į vientisą kūrinį, kuriame organiškai susijungia funkcija, technologijos ir estetika. Anot dizainerės, pagrindiniu įkvėpimu „Modern Heritage“ interjerui tapo namo architekto Audriaus Ambraso architektūra ir ją supantys baroko motyvai – pavyzdžiui, pro langus kitoje Neries pusėje atsiveriantis Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios vaizdas. „Contemporary Parisian“ įkvėptas Paryžiaus estetikos, kurią apibūdina lengvumas, elegancija ir nepavaldumas laikui.
R. Lekavičienės teigimu, labai svarbi ir namo lokacija pačioje Vilniaus širdyje – istorinių vietų, teatrų ir muziejų apsuptyje, bet kartu šalia modernaus miesto centro. Šis kontekstas taip pat diktuoja interjero dizaino kryptį, kuri balansuoja tarp šiuolaikinės estetikos ir elegantiškos klasikos.
„Vienas sudėtingiausių, tačiau kartu kūrybiškai įdomiausių, interjero išpildymo etapų šiuose butuose buvo sienų ir lubų dekoro kompozicijų kūrimas. Vienose erdvėse dekoratyviniai profiliai tampa ryškiu architektūriniu akcentu, kitose – subtiliai pabrėžia proporcijas, sušvelnina kampus ir sustiprina šiuolaikinės klasikos nuotaiką. Be abejo, labai svarbu medžiagos – visuomet malonu dirbti su kokybiškomis, o šiame projekte užsakovai siekė aukščiausios kartelės. Dėl to prabangos jausmą kūrėme ne per demonstratyvius sprendimus, o per apčiuopiamą ilgaamžiškumą ir solidumą“, – sako R. Lekavičienė.
Svarbus meno kūrinių vaidmuo
R. Lekavičienės įsitikinimu, ypač svarbų vaidmenį interjere gali vaidinti meno kūriniai. Kai tinkamai parinkti, jie gali kilstelėti gyvenamąją erdvę į naują lygį, suteikti aplinkai autentiškumo, naujų emocinių ir kultūrinių sluoksnių.
„Tapyba, grafika, skulptūra papildo interjerą ir jį savaip formuoja, išryškina ir sustiprina estetinę giją. Menas namuose tampa įkvėpimo šaltiniu, praturtina estetiškai ir intelektualiai stimuliuoja, suteikia progą ramiai kontempliacijai. Meno kūriniai gali puošti ne tik svetainės ar miegamojo sienas, bet ir virtuvės ar vonios kambario erdves. Žinoma, kiekvienu atveju tinkamoms patalpoms svarbu atrasti tinkamus kūrinius, o daugiau nebūtinai reiškia geriau“, – teigia R. Lekavičienė.
Įrengtuose „Bellini“ projekto butuose meno kūrinių taip pat netrūksta. Jų interjerą puošia originalūs tapybos darbai – pavyzdžiui, dailininkės Dalios Kirkutienės paveikslai. Interjero dizainerei įkvėpimu taip pat tapo netoliese esančių baroko freskų ornamentika, kuri šiuolaikiškai interpretuota ir integruota į sienų kompozicijas. Tokiu būdu pati riba tarp meno ir interjero išblunka ir suteikia galimybę erdvę patirti kaip iš skirtingų sluoksnių susipinančią estetinę visumą. R. Lekavičienės įsitikinimu, būtent tai skiria interjerą, kuriame galima būti, nuo tokio, kuriame norisi gyventi.
