Mieste ir jo gyvenamuosiuose kvartaluose gali būti nemažai medžių ir želdynų, tačiau tai nereiškia, kad karštą dieną bus kur pasislėpti nuo saulės, užklupus liūčiai – kur susigerti vandeniui, o daugiabučio kiemas bus patogus naudotis. KTU ir „YIT Lietuva“ ekspertės pabrėžia, kad žalumos vertę lemia ne vien jos kiekis – svarbu, kur ji atsiranda ir kokias funkcijas atlieka. Kuo iš tiesų skiriasi tiesiog apželdinta teritorija nuo kokybiškos žaliosios erdvės?
„Gyvenamojo projekto aplinką žmogus patiria kasdien – išeidamas iš namų, leisdamas laiką kieme, žiūrėdamas pro langą. Todėl svarbu ne pats faktas, kad teritorija apželdinta, o kokią aplinką tie sprendimai padeda sukurti“, – sako „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė. Praėjusių metų „YIT Lietuva“ inicijuotame „Tvarumo barometro“ tyrime žaliosios erdvės buvo svarbiausias tvarumo kriterijus svarstant įsigyti būstą NT projekte – jas svarbiomis įvardijo 72 proc. apklaustųjų.
KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorės prof. dr. Žanetos Stasiškienės teigimu, žaliosios erdvės šiandien turėtų būti vertinamos kaip miesto infrastruktūros dalis. „Tvarumo barometro“ duomenimis, žaliosios ir atviros erdvės buvo dažniausiai gyventojų su tvariu miestu siejamas požymis – jas įvardijo du trečdaliai respondentų.
Gerai suplanuotos jos vienu metu gali atlikti kelias skirtingas funkcijas. Pirmiausia žaluma padeda miestams prisitaikyti prie karščio – anot profesorės, medžiai suteikia pavėsį, augmenija palaiko palankesnį mikroklimatą, o tinkamai išdėstytos žaliosios erdvės gali sumažinti įkaitusių miesto paviršių poveikį.
„Dar viena svarbi funkcija – lietaus vandens valdymas. Dirvožemis, želdynai ir vandeniui laidžios dangos leidžia daliai kritulių susigerti ten, kur jie iškrenta. Kopenhagoje ir Roterdame kai kurios viešosios žaliosios erdvės suplanuotos taip, kad per intensyvias liūtis galėtų laikinai kaupti vandenį“, – dalijasi Ž. Stasiškienė.
Želdynai svarbūs ir miesto ekosistemai. Profesorės teigimu, tinkamai parinkti augalai prisideda prie oro kokybės ir biologinės įvairovės, o pavienes žaliąsias erdves jungiant į koridorius kuriama vientisesnė sistema. Gyventojų lūkesčiai taip pat neapsiriboja pavieniais medžiais: 81 proc. apklaustųjų tvariame mieste tikisi parkų, 70 proc. – žaliųjų skverų, beveik pusė – pievų, gėlynų ir kitos žemaūgės augmenijos bei natūralių miško plotų.
Galiausiai žaluma tiesiogiai veikia žmogaus kasdienybę – sudaro sąlygas judėti, ilsėtis, bendrauti ir daugiau laiko leisti lauke.
Vien žalumos neužtenka
Vis dėlto žaliųjų plotų kiekis savaime dar neparodo jų vertės. Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad svarbu vertinti kur žalumos mieste yra bei kam konkrečioje vietoje tarnauja.
„Svarbu ne vien suskaičiuoti, kiek medžių pasodinome. Reikia žiūrėti, kur jie auga ir ką konkrečioje vietoje duoda. Ar žmogus ras pavėsį? Ar erdvė padės sugerti vandenį per liūtį? Ar ja patogu naudotis vaikams, senjorams, riboto judumo žmonėms?“, – vardija profesorė.
Jos teigimu, dėl to miesto tankinimas savaime nėra problema. Kompaktiškame mieste galima efektyviau naudoti infrastruktūrą ir organizuoti viešąjį transportą, tačiau didesnis užstatymo tankis neturėtų būti pasiektas gyvenamosios aplinkos sąskaita.
„Blogiausias scenarijus – pirmiausia suplanuoti pastatus, gatves ir automobilių stovėjimo vietas, o žalumai palikti tai, kas liko. Ji turi būti lygiavertė planavimo dalis nuo pat pradžių. Neužtenka iškasti duobę ir pasodinti medį. Reikia numatyti, kiek vietos turės jo šaknys, kaip jos gaus vandens ir oro, kokiu atstumu medis augs nuo pastato. Prie stipriai įkaistančio fasado pasodintas augalas gali atsidurti visai kitose sąlygose nei augantis pavėsyje“, – pabrėžia Ž. Stasiškienė.
Svarbus ir augalų pasirinkimas. Ž. Stasiškienės teigimu, jie turėtų būti tinkami konkrečiai vietai ir klimatui, palaikyti biologinę įvairovę bei išlikti gyvybingi ilgą laiką.
Apželdinimas iš projekto pabaigos persikėlė į pradžią
Pasak J. Vilkenės, būtent gyvenamųjų projektų vystymo praktikoje per pastarąjį dešimtmetį geriausiai matyti, kaip keitėsi požiūris į želdynus.
„Anksčiau apželdinimas dažniau būdavo suvokiamas kaip teritorijos sutvarkymas jau pastačius namus – liko erdvės, vadinasi, reikia ją apsodinti. Šiandien kraštovaizdį vertiname kaip tokią pat būsto projekto kokybės dalį kaip architektūrą ar kitus sprendimus“, – sako „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė.
Dar projektuojant, anot jos, vertinami esami želdiniai, teritorijos reljefas, saulės kryptys, žmonių judėjimo srautai ir tai, kokių poilsio ar aktyvaus laisvalaikio erdvių reikės būsimiems gyventojams. Bendrą kvartalo išplanavimą „Tvarumo barometro“ tyrime 36 proc. respondentų įvardijo tarp labiausiai vertinamų tvarumo aspektų svarstant įsigyti būstą.
„Kuo anksčiau šiuos dalykus įvertini, tuo daugiau galimybių turi išsaugoti esamus medžius, tinkamai išdėstyti naujus želdinius ir suplanuoti aplinką taip, kad ji turėtų konkrečias funkcijas“, – teigia J. Vilkenė.
Planuojant naujus projektus remiamasi ir ankstesne patirtimi. Pasak J. Vilkenės, bendrovė vertina grįžtamąjį ryšį iš jau įgyvendintų ir apgyvendintų projektų.
„Vien brėžiniuose ne visada gali numatyti, kaip žmonės realiai naudosis kiemu ar kitomis bendromis erdvėmis. Todėl mums svarbu matyti, kas pasiteisino jau įgyvendintuose projektuose, ir tą patirtį perkelti į kitus“, – pasakoja ji.
Keičiasi ir požiūris į tai, kada naujo kvartalo aplinka turi pasiekti numatytą rezultatą. Dėl to, kur leidžia sąlygos, pasirenkami didesni, jau paaugę medžiai ir krūmai.
„Žmogus būstą perka šiandien, todėl neturėtų penkerius ar dešimt metų laukti, kol kvartalas taps toks žalias, kokį jį suplanavome. Norime, kad gyventojas jau įsikeldamas gautų kuo labiau susiformavusią aplinką, o ne tik pažadą, kaip ji atrodys po daugelio metų“, – sako J. Vilkenė.
Nuo bendro kiemo iki privačios terasos
Pasak J. Vilkenės, keičiasi ir pats gyvenamųjų projektų apželdinimo turinys. Vien estetiškai sutvarkyto kiemo nebepakanka – vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip skirtingomis jo dalimis naudosis gyventojai.
„Vienoje kiemo dalyje reikia erdvės vaikams, kitoje – ramesniam poilsiui ar bendravimui, dar kitur gali atsirasti aktyvesnės veiklos zona. Augalai taip pat atlieka ne vien dekoratyvią funkciją – jais galima atskirti erdves, kurti pavėsį ar suteikti daugiau privatumo“, – aiškina J. Vilkenė.
Apželdinimo sprendimų prie paties pastato tikisi ir dalis gyventojų: 27 proc. apklaustųjų naujame būsto projekte norėtų žaliųjų stogų ar sienų, o tarp 20–40 metų respondentų tokių buvo 34 proc. Kartu apželdinimas vis dažniau peržengia bendro kiemo ribas ir priartėja prie paties būsto.
„Pirmųjų aukštų terasose augalus jau kurį laiką naudojame privatumui sukurti, o pastaruoju metu išbandome ir balkonų apželdinimą. Žaluma vis dažniau tampa ne tik bendros kvartalo teritorijos, bet ir žmogaus kasdien naudojamos erdvės dalimi“, – sako J. Vilkenė.
Šiuos principus atspindi bendrovės projektai. Kaune vystomame „Piliamiestyje“ formuojami vidiniai kiemai be automobilių, poilsio ir bendruomenės erdvės, išsaugota dalis teritorijoje augusio pušyno, o žalieji plotai sudaro daugiau nei 30 proc. teritorijos.
Vilniaus Šnipiškėse vystomame „Naujajame Skansene“ kiemai taip pat kuriami be automobilių – tokį sprendimą tarp labiausiai vertinamų tvarumo aspektų NT projekte „Tvarumo barometro“ tyrime įvardijo 30 proc. respondentų. Projekte erdvės išdėstytos skirtinguose lygiuose, įrengtos vaikų ir poilsio zonos, takas judėjimui bei vandens krioklys. Be to, visuose „YIT Lietuva“ įgyvendinamuose projektuose imtasi ir balkonų apželdinimo, o pirmųjų aukštų terasose augalai naudojami privatumui sukurti.
„Dideliuose kvartaluose gerai matyti, kiek daug skirtingų užduočių turi atlikti aplinka. Tai nėra tiesiog kuo didesnis žaliųjų plotų procentas. Svarbu, kaip žmogus per teritoriją juda, kur ilsisi, ką mato pro langą, kaip atskiriamos privačios ir bendros erdvės. Būtent visa šių sprendimų visuma kuria galutinę gyvenimo aplinką“, – pabrėžia J. Vilkenė.
Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2025 m. rugsėjo mėnesį. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojų.
