Investavimo į nekilnojamąjį turtą (NT), ypatingai sostinėje, galimybės itin domina gyventojus. Vilius Visockas, NT duomenų UAB „City Now LT“ įkūrėjas, atsako į Vaidos užduotą klausimą – kuris Vilniaus mikrorajonas turi daugiausia potencialo, žiūrint į NT kaip investiciją:
„Investicijos į gyvenamąjį NT patrauklumas susideda iš kelių komponentų: nuomos pajamų bei vertės prieaugio potencialo. Tradiciškai arti miesto centro esantys mikrorajonai pasižymi vertės prieaugiu, o toliau esantys – didesne nuomos grąža.
Nors grąža priklauso nuo konkretaus turto, šiuo metu didžiausią, daugiau kaip 5% siekiančia grąžą iš nuomos, galima gauti Pilaitėje, Ozo, Žirmūnų, Šnipiškių mikrorajonuose. Ten yra nemažai pasirinkimo įsigyti ir įrengti turtą nuomai, be to, šie rajonai populiarūs tarp nuomininkų.

Apžvelgus esamą situaciją, pasidalinsiu keletą asmeninių įžvalgų, kur matyčiau didžiausią potencialą ir vertės prieaugio prielaidas.
Viena iš potencialiausių vertės prieaugiui vietų matyčiau Naujamiesčio teritoriją link stoties, t.y. kvartalas, kurį riboja Panerių, Kauno ir Švitrigailos gatvės. Šioje teritorijoje turime savo vienaragių – „Vinted“, „Tesonet“ grupės būstines, taip pat numatomas 110 mln. Eur vertės „Lelijos“ technologijų kvartalo vystymas („Lillium“).
Šiuose dideliuose traukos centruose įmonės dar neišplėtė savo darbuotojų pagal visą erdvių potencialą, arba dar tik planuojamas jų persikėlimas. Kita vertus, kai kurie čia įsikūrę darbuotojai dar negrįžo į biurus pandeminiu laikotarpių įpratę dirbti nuotoliu. Visgi, tikėčiau, kad ilguoju laikotarpiu tendencija dirbti hibridiniu būdu sugrįš, ypač šiuolaikiškai įrengtuose startuolių centruose su daug laisvalaikio ir bendrųjų erdvių. Tikiu, kad ilguoju laikotarpiu matysime nemažai šeimų ar jaunų profesionalų, kurie norės gyventi arčiau darbo vietos ir sumažinti keliavimą iki darbo.
Kita vieta, kur matyčiau neišpildytą potencialą, yra Šnipiškėse. Nors didžioji rajono konversijos dalis jau įvykusi, šioje teritorijoje tik palyginti neseniai įgyvendinti arba vis dar įgyvendinami miesto viešųjų erdvių projektai: japoniško sodo, Kintų skvero sutvarkymas. Kita vertus, CBD (angl. central business district) statoma nemažai itin naujoviškų modernių verslo centrų („Hero“, „Flow“, planuojami „Horizontai“), kurie bus traukos centras naujiems verslams ir darbuotojams.
Teritorijos užstatymo reikalavimai leis įgyvendinti keletą aukštybinių gyvenamųjų pastatų, kas leis pasiūlyti „penthouse“ tipo butus netoli senamiesčio, bet tuo pačiu šalia sutvarkytų viešųjų erdvių. Žinoma, didelė dalis žmonių prestižinių apartamentų ieškos autentiškojo Senamiesčio dalyje ar Naujamiestyje, bet atsiras segmentas, ypač tarp atvykusių užsieniečių, kuriems būtent čia pasirodys patraukli miesto dalis gyventi.
Galiausiai, didelį prestižinio būsto potencialą matyčiau Antakalnyje, palei Neries upę. Ši miesto vieta turi savo gerbėjų, susisiekimo prasme patogi turintiems sodybas Aukštaitijoje, tačiau iki šiol norintiems pasigerinti būstą nebuvo daug pasirinkimo, nes būstai tik itin senos statybos tipo. Kita vertus, net ir nenaujos statybos būstas išlieka vertingas, todėl, mano manymu, nemažai vietinių gyventojų siektų pagerinti gyvenimo sąlygas nesikeliant toli nuo gyvenamosios vietos. Palyginimui, toks variantas retesnis dar gentrifikuojamuose (patiria naujų gyventojų migraciją iš kitų vietų) rajonuose, kaip Markučiai. Paupio, Vingio parko pakrantės išvystymo sėkmės istorijos parodė, kad vilniečiai ir svečiai, norintys čia gyventi, vertina artumą prie upės ir miesto centro.
Apibendrinant, Šnipiškėse palaukčiau pirmųjų „penthouse“ tipo apartamentų ir įrengčiau juos prabangiai nuomai, Naujamiestyje šalia mūsų vienaragių būstinių investuočiau dėl vertės prieaugio penkerių metų horizontu, o Antakalnyje laukčiau projekto su ramybe ir vaizdu į upę gyventi sau ir išsaugoti vertę.“






