Sutelktinis finansavimas tapo kone tradiciniu kapitalo šaltiniu vidutiniams ir smulkesniems būsto plėtotojams, o kartu su obligacijomis jis jau įžengė ir į verslo centrų plėtros sferą. Augant investuotojų skaičiui, šis instrumentas vis labiau konkuruos su bankiniu finansavimu, kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konferencijoje „Core“ kalbėjo sektoriaus dalyviai.
500 Lietuvos NT rinkos profesionalų suvienijusioje konferencijoje finansinių technologijų temos pirmą kartą turėjo nuosavą auditoriją, tačiau jos jau natūraliai buvo aptariamos ir pagrindinėje salėje. Pavyzdžiui, apie komercinio NT segmento tendencijas diskutavęs „Eika Development“ vadovas Martynas Žibūda teigė, kad sutelktinis finansavimas ir obligacijos nuosaikioje rinkoje biurų vystytojams tampa tikru išsigelbėjimu.
„Be abejo, visi vystytojai labiausiai pageidauja bankinio finansavimo, bet šis pririštas prie išnuomoto ploto ir nuomininkų sutarčių. Šiandien biurų patalpų pasiūla gerokai viršija jų paklausą, todėl bankinis finansavimas tampa prieinamas daug vėliau nei plėtotojai buvo suplanavę. Ir čia atsiranda situaciją gelbėjantis sutelktinis finansavimas arba obligacijos, kurie yra pagrindiniai verslo centrų finansuotojai tokioje projekto stadijoje. Lietuvos rinka yra unikali tuo, kad turime priėjimą prie fizinių asmenų finansavimo. Šiuo metu jis padeda biurų vystytojams pabaigti projektus ir išgyventi dietos režimu, ieškant nuomininkų“, – sakė M. Žibūda.
Jam pritarė ir Kęstutis Adamonis, teisės firmos „Sorainen“ partneris ir advokatas.
„Sutelktinis finansavimas didžiajai daliai mažesnių vystytojų tapo pagrindiniu pradiniu finansavimo šaltiniu. Ir labai džiugu, nes turbūt daug kas iš mūsų bendruomenės esame investavę į NT projektus per tokias platformas. Didesnių projektų plėtotojai labiau renkasi obligacijas ir panašu, kad šis skolos instrumentas dar išliks aktualus kurį laiką. Iš rinkos girdžiu, kad nevieši obligacijų siūlymai jau po truputį „išsikvepia“ dėl stambesnio kapitalo diversifikacijos, bet vieši obligacijų siūlymai turi galimybę įgauti pagreitį, ką įrodo keli paskutiniai itin sėkmingi tokie siūlymai. Rinkai gali būti naudinga atsisukti į mažmeninį investuotoją, kuris jau susipažino su šiais instrumentais ir gali sėkmingai vystytojams paskolinti 1–10 tūkst. Eur ir tokiu būdu padidinti skolos kapitalo pasiekiamumą“, – kalbėjo K. Adamonis.
Anot sutelktinio finansavimo platformų, jeigu prieš septynerius metus šis instrumentas buvo svarstomas tik negavus bankinio finansavimo, tai šiandien jis yra pirmasis pasirinkimas tarp visų kitų alternatyvų. O toliau augant investuotojų kiekiui, šis finansinis instrumentas pinga ir vis rimčiau konkuruoja su bankų pasiūlymais
„Röntgen“ platformos vadovas Martynas Stankevičius teigia, kad sutelktinis finansavimas vystymo rinkoje jau atrado aiškų vaidmenį, kuris ateityje ir toliau plėsis.
„NT plėtros stadijoje sutelktinis finansavimas daliai vystytojų, nepriklausomai nuo jų dydžio, yra pagrindinis pasirinkimas. Esame plėtotojų tiltas nuo sklypo įsigijimo iki bankinio finansavimo. O toliau augant investuotojų skaičiui, ši finansavimo priemonė pigs dar labiau“ , – sakė Martynas Stankevičius.
O pasak „Profitus“ platformos valdybos pirmininkės Viktorijos Čijunskytės, sutelktinis finansavimas atrado savo tvirtą vietą investavimo ir finansavimo žemėlapiuose, ir verslai šį instrumentą renkasi kaip vieną iš pirmųjų finansavimo pasirinkimų.
„Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad bankai skolina pigiau – sudėjus visus kovenantus ir mokesčius dažnu atveju gali būti priešingai“, – kalbėjo „Profitus“ valdybos pirmininkė.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, šalies sutelktinio finansavimo rinka 2023 m. pasiekė 230 mln. Eur ir buvo 43 proc. didesnė nei 2022 m. Praėjusių metų rinkos apžvalgą LB turėtų paskelbti šį kovą.
