JAV įkaitusi būsto rinka pradėjo vėsti. Redfin duomenimis, gegužę 1 iš 5 pardavėjų sumažino pradinę pardavimo kainą, bijodami kad nespės parduoti iki galimos recesijos pradžios.
Per kelis metus dėl panašių priežasčių (pandeminis būsto kėlimosi bumas, mažai išduodamų statybų leidimas, not-in-my-backyard amerikiečių mindsetas, medžiagų brangimas) kainos stipriai išaugo, o taip pat po FED kėlimų išaugo 30 m. fiksuota FED palūkanų norma. Dėl šių priežasčių tiesiog pradėjo trūkti pirkėjų, kurie gali įpirkti rinkoje siūlomus namus. Kai kurie pardavėjai, siekdami parduoti greičiau pradeda prašyti mažesnių kainų.
Ar gali susiklostyti panaši situacija Europos regione ir Lietuvoje?
Rinkos prognozuoja kad pirmieji ECB kėlimai galimi rudenį. ECB darbo smagumas toks, kad Europoje valstybių ekonomikos auga netoloygiai: Baltijos šalyse galimai jau perkaitusios (Lenkija senokai pakėlusi palūkanų normas), tačiau kai kuriose kitose šalyse nuotaikos slogesnės, ypač tech-sektoriuje (pvz. Klarna atleido 10% workforce). Labai tikėtina ir didesni atleidimai Tech kompanijose vėlesnėse stadijose, ypač kurios priklauso nuo augimo ir išorinio kapitalo. Taip pat egzistuoja geopolitinio nestabilumo įvykio galimybė, pvz. dujų kranelio užsukimas visai Europai ar išsiplėtęs konfliktas, kas turbūt panardintų Europą į recesiją.
Esant status quo, mano asmenine nuomone ECB palūkanų kėlimų normų kėlimas turėtų būti nuosaikus, siekiant neišgasdinti rinkų. Tokiu atveju didžiausią įtaką būsto kainai turėtų būti pasiūla. Džiugios naujienas tame, kad tai (statybų leidimų paspartinimas) yra ešmės žmogiškųjų išteklių problema, kuria galima išspręsti turint politinės valios.
