Senamiesčio 21

Šio projekto pristatymą, nuotraukas parengė su „Senamiesčio 21“ projektu susijusių įmonių atstovai.

Statybos bendrovė „Inarsta“ pabaigė ketverių metų projektą Vilniaus senamiestyje. Kaip generalinis rangovas, įmonė Raugyklos gatvėje baigė du gyvenamuosius namus, kurių vienas – rekonstruotas, kitas – pastatytas naujai.

Statybos darbai senamiestyje yra susiję su rizikomis dėl gretimybių, ribojami vietos atžvilgiu, neretai tenka naudoti rankų darbą, vietoje koreguoti projektą, ieškoti sprendimų „čia ir dabar“. Projektas Raugyklos gatvėje – 2,9 tūkst. kv. m sklype su įspūdingu 5 metrų šlaitu – „Inarstai“ pateikė visus šiuos iššūkius.

Du gyvenamieji namai Raugyklos gatvėje iškilo vietoj senų statinių, iš kurių vienas buvo rekonstruotas, o kitas – nugriautas ir vietoj jo pastatytas naujas. Sudėtingiausiu, reikalaujančiu daugiausia sprendimų darbu tapo abiejų pastatų pamatų įrengimas.

Įrengė dvigubus pamatus

Tiek rekonstruojant seną pastatą, tiek statant naują, didžiausiu iššūkiu tapo pamatai.

Iš rekonstruojamo statinio, nuo kurio prasidėjo statybos darbai, liko tik kolonos ir senos perdangos plokštės – pertvaras ir fasadinę dalį reikėjo išgriauti. Vietoj rūsio, buvusio po pastatu, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, visu perimetru teko stiprinti pamatų konstrukcijas.

Vietoj senų pastatų statant antrąjį pastatą, buvo planuota nugriauto pastato pamatines konstrukcijas palikti kaip gretimų viršutinių pastatų atraminę sieną. Prieš pradedant statybos darbus buvo atlikti grunto tyrimai, tačiau pradėjus realius pamatų įrengimo darbus pasirodė, kad nugriauto pastato pamatai gali neišlaikyti greta stovinčių senųjų pastatų. Pamatus teko perprojektuoti.

Pirmiausia buvo nutarta juos pagilinti, įrengiant polinius pamatus. Tačiau dėl galimų rizikų nebuvo galima pasiekti būtiną pamatų gylį. Todėl polinius pamatus teko įrengti dukart: pirmą kartą – prie pat senųjų pastatų, o antrą – naujam pastatui. Visos konstrukcijos buvo sujungtos betoniniu rostverku. Tokiu būdu visi pastatai buvo apjuosti betoniniu žiedu, laikančiu senuosius pastatus ir leidžiančiu statyti naują.

„Tai buvo imlus rankų darbo procesas: kiekvieną konstrukciją teko atkasinėti rankomis, o „Do architects“ konstruktorius, vertindamas situaciją vietoje, projektavo gręžtinius polius arba betonavimą, – darbas vyko „čia ir dabar“. Neretai statybininkams tekdavo tiesiog laukti sprendimo“, – pasakojo Arvydas Baronas, UAB „Inarsta“ direktorius.

Sudėtingas pamatų įrengimas, kurį lėmė gretimybės – senieji pastatai, visiems proceso dalyviams tapo dideliu iššūkiu, pareikalavusiu ne tik nestandartinių sprendimų, bet ir didelių laiko sąnaudų. Vietoj planuotų 2 mėnesių, dvigubi pamatai buvo įrengti per 4, nes nebuvo galima nuspėti, kokių siurprizų pateiks atkasti senieji pamatai. Pusmetį teko skirti ir šio rajono transformatorinei pastočiai perkelti: išmontuoti, perkelti į laikinus tinklus ir pastatyti naują.

Kraną montavo pastato viduje

Dar vienu iššūkiu tapo 2,9 tūkst. kv. m trapecijos formos sklypas senamiesčio teritorijoje su didžiuliu šlaitu. Buvo aišku, kad sudėtingiems pamatų įrengimo darbams būtina sunkioji technika neįvažiuos, nebus kur sandėliuoti ir statybinių medžiagų.

„Nebuvo kur pastatyti ir krano, be kurio neįmanoma statyba: jį teko montuoti būsimo pastato viduje“, – apie nedažnai sutinkamą sprendimą pasakojo A. Baronas.

Tokį sprendimą, kurį padėjo įgyvendinti „Vilniaus kranai“, „Inarstos“ inžinieriai priėmė dar iki statybos pradžios, ieškodami būdų, kaip efektyviai įgyvendinti projektą mažiausiomis sąnaudomis. Todėl vos tik nugriovus senus pastatus, būsimo daugiabučio vietoje buvo išbetonuota plokštė kranui. Pats kranas buvo montuojamas pasitelkus rankų darbą ir 2 teleskopinius kranus. Demontavus kraną, kiekvienas aukštas buvo užbetonuotas naudojant rankų darbą, o betoninė plokštė, ant kurios stovėjo kranas, liko po pastatu. Tačiau net ir tokioje mažoje statybvietėje buvo išsaugoti medžiai, nupjautas tik vienas – avarinės būklės.

Objekte kasdien dirbo bent 2 inžinieriai, vienas sekė procesą, o kitas dirbo su logistika, kuri buvo itin svarbi proceso dalis.

Grafikai buvo sudarinėjami dienų ir valandų tikslumu.

„Jeigu į statybvietę atvežamos perdangos plokštės, tai mes privalėjome jas iš karto sumontuoti, nes tik 10–15 proc. galima buvo palikti teritorijoje – tokių gabaritų medžiagų nebuvo kaip sandėliuoti“, – pasakoja A. Baronas, vardindamas iššūkius, kuriuos kėlė logistika. Net menkas nukrypimas nuo grafiko galėjo tapti priežastimi, kodėl atvežtos statybinės medžiagos ar sunkioji technika į statybvietę taip ir nepatenka.

Terasų ypatumai lėmė specifinę hidroizoliaciją

Laiptuota Raugyklos 21A pastato konstrukcija ne tik papildomai sustiprino šlaitą, bet ir sudarė galimybę kiekvienam butui sulig jo pločiu įrengti po terasą. Tokiu būdu šiuose butuose besikuriantys gyventojai įgyja išskirtinę galimybę, kuri paprastai sunkiai įgyvendinama senamiestyje, – susikurti žalią oazę poilsiui. Po kelerių metų ir uždaro kiemo erdvė, atraminės šlaito sienelės pasidengs žaluma, taip kurdamos vientisą vaizdą.

Kiekviena terasa tuo pat metu yra kito buto stogas, todėl buvo svarbi hidroizoliacija. Po kiekviena paliktas 20–30 cm tarpas, kuriame susirenka ir į lietaus kanalizaciją nubėga vanduo. Mažinant mechaninio pažeidimo rizikas, tarp dviejų hidroizoliacijos sluoksnių paklotas specialus silpnų srovių tinklas, kuris leidžia tiksliai nustatyti pažeidimo vietą.

Visos terasos įrengtos naudojant suomišką termomedieną, kuri yra atspari drėgmės ir temperatūrų pokyčiams.

A energinio naudingumo pastatų fasadai tinkuoti, įrengta 3 sluoksnių šilumos izoliacija. Ant 21A pastato įrengtas vadinamasis antstatas su vėdinamu fasadu. Jo apdailai naudota vokiška sendinta ilgaamžė skarda. Iš skardos rulono „Inarsta“ gamino lankstinius, kurie buvo montuojami ant metalinio lengvų konstrukcijų karkaso. Įgyvendinant architektų sumanymą, statybininkai sukūrė lankstinius be sudūrimų, taip vizualiai išgaudami medienos efektą. Jeigu įprastai staklėmis gaminami 3–4 m lankstiniai, tai „Inarsta“ sukonstravo juostines stakles, kuriomis galima buvo pagaminti kur kas ilgesnius – 6–7 m lankstinius.

Užbėgo už akių galimiems konfliktams

„Inarstos“ vadovas A. Baronas sako, kad nuo galimų pretenzijų dėl gretimybių pažeidimų apsaugojo išankstinis pasirengimas. Pradedant darbus, statybininkai ir užsakovo atstovas aplankė visų besiribojančių namų gyventojus, fiksuodami esamą situaciją. Gretimų namų būklė nuolat buvo tikrinama ir vykdant statybos darbus.

„Sugaišome nemažai laiko, bet atsipirko kiekviena minutė: išvengėme nepagrįstų priekaištų“, – sako A. Baronas.

Efektyvus bendradarbiavimas vyko ir tarp statybos dalyvių – „Do architects“ architektų, užsakovo „Senamiesčio loftas“ ir generalinio rangovo „Inarstos“. Bent sykį per savaitę vykę pasitarimai, kaip pastebi A. Baronas, subūrė komandą, kuri proceso dalyvius jungė situacijas analizuojant ir ieškant efektyvių sprendimų.

Visai komandai iššūkiu tapęs projektas pademonstravo, kad menkaverte laikoma architektūra gali būti atnaujinama ir tapti modernius pokyčius generuojančia senamiesčio dalimi. Projekto kokybės ženklą rodo ir faktas, kad viename iš šių pastatų įsikūrė ir patys projekto autoriai – „Do architects“.

„Mes susidūrėme turbūt su visais iššūkiais, kokius pateikia senamiestis. Kartu su visa komanda įgijome patirties, ieškodami greitų, bet tuo pat metu efektyvių sprendimų. Architektai sukūrė netipinius namus – didžiuojuosi komanda, kuri įgyvendino šį įstabų senamiesčio projektą“, – sako generalinis rangovas, bendrovės „Inarsta“ vadovas Arvydas Baronas.

You May Also Like

About the Author: Vilius Visockas

CityNow produkto įkūrėjas, individualus investuotojas, NT tinklaraščio autorius.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *